Šeštadienį, 2012 m. vasario 25 d., Hiutenfelde (Vokietija) vyko tradicinis, iš įvairių Vokietijos kraštų bei Lietuvos tautiečius kasmet suburiantis Lietuvos Nepriklausomybės minėjimas. Lietuviškoje Rennhofo pilyje bei Hiutenfeldo miestelio savivaldybės salėje vykusį renginį organizavo Vokietijos lietuvių bendruomenė (VLB), Vasario 16-osios gimnazija bei Europos lietuvių kultūros centras (ELKC).
Šeštadienį, 2012 m. vasario 25 d., Hiutenfelde (Vokietija) vyko tradicinis, iš įvairių Vokietijos kraštų bei Lietuvos tautiečius kasmet suburiantis Lietuvos Nepriklausomybės minėjimas. Lietuviškoje Rennhofo pilyje bei Hiutenfeldo miestelio savivaldybės salėje vykusį renginį organizavo Vokietijos lietuvių bendruomenė (VLB), Vasario 16-osios gimnazija bei Europos lietuvių kultūros centras (ELKC).
Nepriklausomybės minėjimo programa Rennhofo pilies kiemelyje ankstyvą šeštadienio popietę prasidėjo iškilminga Gedimino pilies bokšto vėliavos pakėlimo ceremonija. Skambant lietuviškai muzikai ir Gimnazijos direktorės dr. Bronės Narkevičienės sveikinimo žodžiams, vėliavą tautiniais drabužiais pasipuošę Gimnazijos mokiniai iškilminga eisena pernešė kiemeliu. Giedant Lietuvos, Vokietijos ir Europos Sąjungos himnus, drauge su šiomis vėliavomis Hiutenfeldo danguje suplevėsavo ir lietuviškoji Gedimino pilies bokšto trispalvė. Pilies vėliava, joje plevėsavusi 2011-aisiais metais, šių metų sausio 1-ąją buvo perduota saugoti Vasario 16-osios gimnazijai. Šį sprendimą priėmė aukščiausi Lietuvos Respublikos vyriausybės pareigūnai, Švietimo ir mokslo bei Krašto apsaugos ministerijos.
Po šios simbolinės akcijos svečiai buvo pakviesti dalyvauti akademinėje šventės programoje, vykusioje Rennhofo pilies salėje. Po muzikinio Gimnazijos mokinių įvado, organizatorių vardu susirinkusiuosius pasveikino VLB valdybos pirmininkas Antanas Šiugždinis ir dr. Bronė Narkevičienė. Prakalbą sakė LR Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis. Jis apžvelgė svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, pasakojo apie Lietuvos okupaciją, laisvės atgavimą bei pastarųjų dešimtmečių laimėjimus. „Kai prieš 20 metų labai rizikuodami ir dažnai Vakarų politikos lyderių nesuprasti paskelbėme apie nepriklausomos valstybės atkūrimą, tik drąsiausiose svajonėse galėjome įsivaizduoti, kad kažkada būsime Europos Sąjungos, NATO organizacijos nare. Šiandien tai yra tikrovė.“ Kancleris taip pat pasidžiaugė Hiutenfelde suplevėsavusia Gedimino pilies trispalve – „tai bendrystės ženklas, ryšys tarp mūsų visų, kur bebūtume, kartu kuriant mūsų ateitį“. D. Numgaudis vokiškai kreipėsi į šventėje gausiai drauge su lietuviais paminėti šios svarbios datos susirinkusius Vokietijos valdžios atstovus ir padėkojo jiems už ilgametę paramą Gimnazijai: „Prieš šešis dešimtmečius Vokietijoje įkurtas lietuvybės židinys atliko ir atlieka išskirtinę edukacinę, politinę ir kultūrinę misiją. Ji siekia puoselėti lietuvių kalbą ir tradicijas bei būti tvirtu tiltu tarp Lietuvos ir Vokietijos, puoselėjant abiejų tautų bičiulystę. Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad išsaugoti ir remti šia Gimnaziją yra mūsų bendras uždavinys. Ypatingos Lietuvos padėkos nusipelnė draugai ir rėmėjai iš Hesseno žemės parlamento ir Švietimo ministerijos, Bergštrasės apskrities, Mainco vyskupijos bei Lampertheimo savivaldybės.“
Akademinę šventės dalį tęsė svečių sveikinimo žodžiai. Pirmasis juos tarė LR Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Emanuelis Zingeris. Seimo narys džiaugėsi po daugelio metų vėl sugrįžęs į Hiutenfeldą, kuriame 1989 m. – tuo metu vienintelėje laisvoje lietuviškoje salelėje Vakarų Europos širdyje – su jo iniciatyva buvo įkurtas Sąjūdžio informacinis biuras. „Ši vieta mums buvo ir yra pagrindinis lietuviškas kultūrinis centras visose vokiškai kalbančiose šalyse.“ E. Zingeris taip pat išreiškė padėką Vokietijos valdžios atstovams už ilgametę šio centro paramą: „Labai dėkoju ir džiaugiuosi nauju europietišku mentalitetu ir šia nauja europietiška realybe, kurią kuriate čia, Hiutenfelde.“
LR ambasadorius Vokietijoje Mindaugas Butkus savo sveikinime pabrėžė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai svarbą – jis suteikia šaliai galimybę pademonstruoti savo sugebėjimus ir laimėti solidžią poziciją europietiškoje erdvėje. Ambasadorius taip pat kreipėsi į Vokietijos lietuvius, girdamas juos už greitą ir sėkmingą integraciją ir tuo pačiu ragindamas nepamiršti savosios tapatybės: „Naudokitės Tėvynės dovanotais sparnais, bet nepamirškite ir tvirtų savo šaknų.“
Bergštrasės apskrities viršininko pavaduotojas Thomas Metz savo kalboje išreiškė pagarbą Lietuvai ir Lietuvos žmonėms – už pastarųjų dešimtmečių pasiekimus, už nepriklausomybės atkovojimą, už demokratijos įtvirtinimą, už ekonominę pažangą. Savo kalboje Metz pabrėžė ir Vasario 16-osios gimnazijos svarbą regiono švietimo landšafte: „Čia ši lietuviška mokykla jau seniai nebe viešnia, o gera bičiulė“.
Po Lampertheimo miesto mero Erich Maier sveikinimo kalbos Lietuvos edukologijos universiteto socialinės komunikacijos instituto direktorė prof. Giedrė Kvieskienė dr. Bronei Narkevičienei, Antanui Šiugždiniui ir ELKC direktoriui, Gimnazijos kuratorijos pirmininkui Rimui Čuplinskui įteikė šio universiteto rektoriaus Algirdo Gaižučio padėkas už lietuvių bendruomenės telkimą ir pastangas išlaikyti lietuvybę Vokietijoje.
Po akademinės programos duris svečiams atvėrė Rennhofo pilies fotogalerija, kurioje atidaryta nauja fotoparoda „Mūsų didelis mažas pasaulis. Vasario 16-osios gimnazijos dienoraštis“. Parodą organizavo Europos lietuvių kutūros centras Vokietijoje, atidarė ELKC direktorius Rimas Čuplinskas ir parodos globėjas, ambasadorius Mindaugas Butkus. Parodoje eksponuojamos 34 nuotraukos, tarsi dienoraštis vaizduojančios gimnazijos buvusių ir esamų mokinių, mokytojų ir bičiulių užfiksuotas ypatingas Gimnazijos akimirkas. Paroda siekiama atspindėti įsimintinus Vasario 16-osios gimnazijos istorijos momentus, bent epizodiškai aprėpti didelę šios mažos mokyklos praeitį, pažvegti į šį lietuvišką švietimo ir kultūros židinį jį pažinusių ar aplankiusių žmonių akimis. „Parodos tikslas – pristatyti visuomenei unikalų lietuvių tautos solidarumo, laisvės troškimo ir tautiškumo simbolį – Vasario 16-osios gimnaziją; papasakoti ją puoselėjusių ir tobulinusių žmonių istorijas, pažvelgti į joje besimokančiųjų ir dirbančiųjų pasiekimus, atskleisti ir atrasti šios ypatingos lietuviško švietimo ir kultūros sergėtojos pasaulį“ parodą susirinkusiems pristatė Rimas Čuplinskas. Paroda veiks visus metus, ją apžiūrėti galės visi Romuvos pilies lankytojai bei Gimnazijos svečiai. Parodą lydi išsamūs nuotraukų aprašymai ir spalvotas fotografijų katalogas.
Po akademinės ir kultūrinės renginio dalies Hiutenfeldo katalikų bažnyčioje vyko lietuviškos šv. Mišios, kurias laikė vyskupas Eugenijus Bartulis iš Šiaulių. Liturgijoje dalyvavo katalikų kunigas Vidas Vaitiekūnas iš Dorsteno bei evangelikų kunigai Valdas Jelis iš Hageno ir Ričardas Baliulis iš Hamburgo.
Vakare Minėjimo dalyvių laukė meninė šventės dalis ir bendras pobūvis. Svečiai rinkosi į Hiutenfeldo savivaldybės salę, kurioje jau sklido pirmieji muzikos garsai, kvepėjo šviežutėliai cepelinai bei Vokietijos lietuvių jaunimo tradiciškai siūloma kava ir pyragai. Gausiai susirinkusius svečius nuotaikingai sutiko vakaro vedėjas Valdas Jelis ir į sceną netrukus pakvietė Hiutenfeldo lituanistinės mokyklėlės „Kiškių klubas“ mažuosius, pašokusius ir padainavusius „Skrido žvirblis per ūlyčią“. O, kad mažiesiems būtų drąsiau, muzikinės karjeros pradžioje juos palaikė liaudies muzikos grupė iš Lietuvos „Sadūnai“. Vakaro vedėjui į sceną pakvietus Vasario 16-osios gimnazijos mokinius (meno vadovai Audronė ir Gintaras Ručiai), sušmėžavo margi tautiniai kostiumai, nuo šokių sudundėjo grindys, pasigirdo laibi jaunuolių balsai. Skambėjo estradinės ir liaudies dainos, sutartinės, o kūrinį „Tu Lietuva, tu mana“ paįvairino net rokenrolo intarpai bei ilgametės Gimnazijos dainų būrelio vadovės Bronės Lipšienės balsas. Gimnazijos mokinių vokalinis ansamblis, orkestras ir šokių grupė, kaip kasmet, publikai dovanojo įvairiaspalvę, profesionalią programą. Puikiai nusiteikusius svečius su lietuvių etnografiniu lobynu toliau pažindino VLB Romuvos, Berlyno ir Kiolno-Bonos apylinkių kolektyvai, atlikę po keletą liaudies dainų.
Po programos svečius dar ilgai ir energingai linksmino penki grupės „Sadūnai“ muzikantai, kurių pasirodymas sulaukė susižavėjimo šūksnių, gausių ovacijų ir didžiulio nenoro skirstytis iš šokių aikštelės. Šventėje dalyvavo apie 400 svečių iš Lietuvos ir Vokietijos.
