Lankytojai turi progą susipažinti su istorine Rytų Prūsijos situacija, kurios faktai paremti nuotraukomis ir dokumentais iš archyvų. Vaikų kelionių iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą, klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves maršrutai sužymėti žemėlapyje, o mobiliuose monitoriuose galima pasiklausyti autentiškų liudijimų įrašų.
Renhofo pilies salėje parodos atidarymo dalyvius – mokinius, jų tėvelius, gimnazijos darbuotojus, buvusius mokinius ir kitus istorija besidominčius svečius – pasveikino Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė ir VLB pirmininkas Alfredas Hermanas. Sveikinimo kalbas sakė LR Seimo narys Kęstutis Masiulis ir LR ambasados Vokietijoje atstovas Audrius Paura. Politikas Žygimantas Pavilionis, atvykęs į Frankfurtą, nepraleido progos užsukti į parodos atidarymą ir įteikė gimnazijos vadovei lietuviškos atributikos.
Lampertheimo miesto magistrato atstovas Gotlybas Ol (Gottlieb Ohl) savo kalboje pabrėžė Vasario 16-osios gimnazijos, kurią prieš keletą metų baigė jo dukra, svarbą. Visi kalbėtojai buvo vieningos nuomonės – Lietuva ir Vokietija jau nuo senų laikų palaiko glaudžius tarpusavio ryšius, labai svarbu nepamiršti istorijos ir mokytis iš jos.
Prof. dr. Volfgangas fon Štetenas (Wolfgang Freiherr von Stetten) skaitė keletą ištraukų iš Rytprūsių našlaičių prisiminimų, kuriuose minima, jog po karo lietuviai patys skurdžiai gyveno, bet dažnas jų paskutiniu kąsniu dalijosi su beglobiais vaikais. Lietuvos garbės konsulas Badeno-Viurtembergo federalinėje žemėje, bendraujantis su saujele dar iki šiolei gyvų „vilko vaikų“, visokeriopai juos remia ir greitu metu žada apie juos išleisti knygą.
Gimnazijos lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja Asta D`Elia kalbėjo apie daugumai iki šių dienų mažai žinomą temą, pristatė 2014 m. mokinių vykdyto projekto „Vilko vaikai. Būti kitokiam“ veiklas ir išvadas. Mokytojos kvietimu į parodos atidarymą atvyko filmų kūrėja ir rašytoja Ingeborg Jacobs, anuomet gimnazistams skaičiusi paskaitą ir pristačiusi savo knygą apie neįtikėtinus Rytprūsių našlaitės Liesabeth Otto gyvenimo vingius.
Tramdydamas ašaras savo prisiminimus apie vaikystę ir jaunystės dienas pasakojo „vilko vaikas“ Siegfried Gronau. Puikiai lietuvių ir vokiečių kalbas mokantis gyvasis istorijos liudytojas, Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo ieškojęs duonos, sutiko ir gerų, ir blogų žmonių. Vėliau prisidengęs fiktyvia tapatybe S. Gronau sugebėjo išgyventi. Savo prisiminimus jis užrašė knygoje „Klyksmas vaiduoklių mieste“. Pokario baisumus savo akimis matęs vyriškis kalbą baigė optimistine gaidele. Aštuntą dešimtį perkopęs vyras džiaugėsi puikia sveikata ir dėkojo angelui sargui, ištiesusiam jam ranką sunkiausiomis gyvenimo minutėmis.
Renginio dalyvius muzikine kompozicija apie draugystės vertę džiugino septintokai Sam Pilz ir Hilard Schiffmann, jiems pritarė 7–8 klasių instrumentinis ansamblis. Dvyliktokė Marija Fiodorova atliko populiarią Rytų Prūsijos dainą „Vakarais briedžiai išeina iš kopų“ („Abends treten Elche aus den Dünen“). Gimnazistei gitara akomponavo muzikos mokytojas Gintaras Ručys, atsakingas už renginio muzikinę programą.
Po oficialios parodos atidarymo dalies svečiai turėjo progą prie kavos puodelio pabendrauti su gyvaisiais istorijos liudytojais, įsigyti knygų, o vakare vyko filmo „Vilko vaikai“ peržiūra.
A.D.
