Jėzus „kreipėsi į Tomą: „Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. (Iš Atvelykio sekmadienio Evangelijos, Jn 20, 27).
Brangūs diasporos lietuviai, broliai ir seserys Kristuje,
Tomas netikėjo apaštalų liudijimais, kad prisikėlęs Jėzus gyvas ir buvo jų tarpe. Juk dažnai akys žmogų apgauna. Tomas sakė, kad netikės, kol savo akimis nepamatys, ir kol piršto neįdės į Jėzaus šono žaizdą. O Jėzus Tomui atsakė: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20, 29).
Šie Kristaus žodžiai šiandien tinka ir mums. Ypatingai šiuo pandemijos metu, kai esame medikų raginami laikytis atstumo vieni nuo kitų ir dėvėti kaukes, siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso.
Tomui atsiliepti į Jėzaus kvietimą trukdė abejingumas, širdies kietumas. Todėl mes turime budėti, kad netaptume abejingi savo artimo poreikiams, kuriuos pamatyti dabar dar sunkiau – juk šypsenas, susijaudinimą, susirūpinimą slepia kaukės. Neatsitiktinai šiai Gavėniai skirtame laiške Popiežius Pranciškus rašo, kad „mūsų tikėjimo ir vilties aukščiausia išraiška yra meilė, išgyvenama sekant Kristumi, rodant dėmesį ir užuojautą kiekvienam žmogui“.
Kryžius yra ypatingas krikščionio simbolis – per Nukryžiuotąjį atveriama pasiaukojanti Dievo meilė ir gailestingumas žmonijai. Didžiojo Penktadienio Evangelijos eilutėse skaitoma apie Jėzaus suėmimą ir nukryžiavimą, o liturgijoje atidengiamas ir garbinamas Kryžius, giedama „garbiname, Viešpatie, Tavo Kryžių, šloviname ir aukštiname Tavo šventąjį prisikėlimą; štai per Kryžių džiaugsmas atėjo į visą pasaulį“.
Tegul Kryžiaus paslaptis, pasitinkant šventąsias Velykas, atidengia Prisikėlusio Jėzaus palaimą Jums, Jūsų šeimoms bei parapijų bendruomenėms.
Palaimintų šv. Velykų! Būkite sveiki.
Prelatas Edmundas J. Putrimas
Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas
užsienio lietuviams katalikams
