„Kas aš be medžio, be žolės, be paukščio,
be priėjimo prie žmogaus?…”
Justinas Marcinkevičius
2023 m. birželio 17 d., šeštadienį, Vasario 16-osios gimnazijos salėje vyko seminaras šeštadieninės mokyklos mokinių tėvams ir mokytojams „Gimtųjų žodžių apkabintas, aš gyvas kalboje“ (Justinas Marcinkevičius). Šis seminaras Vasario 16-osios gimnazijos šeštadieninės mokyklos tėvams vyksta jau trečią kartą. Projektą remia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Šiais metais seminare dalyvavo Frankfurto ir Miuncheno šeštadieninių mokyklų mokinių tėvai bei mokytojai. Jo atidaryme svečius pasveikino ir visiems gerų įspūdžių linkėjo Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Rasa Weiß. Direktorės pavaduotoja, projekto koordinatorė Irena Sattler pasidžiaugė bendradarbiavimu su kitomis šeštadieninėmis mokyklomis bei pristatė seminaro lektores.
Seminarą pradėjo lektorė Saulė Degutytė Šiekštelienė, viešinti pas mus nebe pirmą kartą. Savo paskaitoje „Objektų (daiktų) teatras” lektorė pasakojo apie „Stalo teatro“ atsiradimo istoriją, įdomius nutikimus bei spektaklius. „Stalo teatras“ yra profesionalus teatras, kuris jau 19 metų stato spektaklius vaikams ir jaunimui. Veikėjai sukurti iš paprastų daiktų – tai objektų teatras. Spektaklio metu personažai gali keistis ir atlikti vis kitus vaidmenis. 2012 ir 2014 m. teatras apdovanotas dviem „Auksiniais scenos kryžiais“ ir Kultūros ministerijos premijomis už kultūrinę edukaciją.
Po to lektorė vedė kūrybines dirbtuves „Paprastos priemonės – nepaprastas veiksmas“. Seminaro dalyviai gavo daiktų, kuriais galėjo perteikti savo mintis ir idėjas. Šie daiktai tapo spektaklio ar duotos situacijos personažais. Lektorė patarė tėvams, kad žaisdami su vaikais jie gali susirasti įvairių daiktų ir kartu kurti pasirodymą.
Po pertraukos lektorė dr. Žydronė Kolevinskienė paskaitoje „Argi ten, už marių, bus tau to gana?“ pasakojo apie lietuvių išeivijos istoriją literatūroje nuo XIX a. iki šių dienų. Nepaprastai įdomiai lektorė pasakojo apie išeivijos literatūrinius ir kultūrinius įvykius, citavo skirtingų literatūrinių kartų rašytojų žodžius bei eilėraščius. Dr. Kolevinskienė sakė, kad „emigrantinio pobūdžio literatūra tampa vis reikšmingesnė, svarbios tampa ir iš svetur į Lietuvą sugrįžtančios patirtys, atspindinčios ne tik naujas kultūras, bet ir Vakarų Europos ar Amerikos „veidrodyje“ reflektuojančios lietuviškąją tapatybę. Gimtoji namų erdvė, savosios šalies istorija, tėvų kalba – vis dar yra pagrindiniai mūsų tapatybės veiksniai…“ Atmintyje įstrigo lektorės pasakymas: „Kadaise emigrantui ryšys su tėviške, su paliktais namais ir artimaisiais būdavo škaplieriuje motinos įsiūtas gimtosios žemės žiupsnelis.“ Tai užrašyta Jono Aisčio 1934 metais sukurtame eilėraštyje „Šilainė“: „Argi daug šilainės škaplieriun paimsi? / Argi ten, už marių, bus tau jos gana?“ Mintis, kad „šiandien prie širdies nešiojamas mobilusis telefonas su nuolat įjungtu interneto ryšiu yra ryškiausias įvykusių komunikacinių ir kultūrinių pokyčių simbolis“, buvo sutikta su jauduliu ir plojimais.
Nepaprastai įdomiose kūrybinėse dirbtuvėse kartu su lektore seminaro dalyviai išbandė socialinės dramos metodą, o moksleiviai su dr. Ž. Kolevinskiene kūrė daiktų haiku (haiku – japonų poezijos žanras, susiformavęs XVI a., tai trumpiausi pasaulyje eilėraščiai, kuriuos sudaro tik trys eilutės). Iš gimnazijos kieme augančių augalų ir žolynų buvo dėliojamos eilės pagal garsaus išeivijos poeto Alfonso Nykos-Niliūno išverstus haiku. Dalyviai kartu susipažino ir su XX a. lietuvių poezija. Mažieji moksleiviai piešė haiku – sveikinimą Vilniui su 700-uoju gimtadieniu, atidžiai skaičiavo skiemenis kiekvienoje eilutėje, nes tikrajame japonų haiku pirmoje eilutėje turi būti penki skiemenys, antroje – septyni, trečioje – vėl penki. O vienas skiemuo – tai vienas daiktas (gėlė, žolynas, akmenėlis) arba nupieštas Vilniaus miesto simbolis. Kaip tikri dailininkai, moksleiviai ant savo atliktų darbų paliko autografus.
Per bendrus pietus dalyviai toliau keitėsi mintimis apie išeiviją, diskutavo, kaip svarbu svetur išlaikyti gimtąją kalbą ir gimtosios kultūros tradicijas.
Po pietų visi svečiai buvo pakviesti į šaudinių sodų rišimo kūrybines dirbtuves „Kaip griežia gyvenimas! Visą laiką toli, visą laiką arti“ (Justinas Marcinkevičius), kurias vedė lektorė Jurga Kaščiukaitė Kutkienė. Seminaro dalyviai su dideliu susidomėjimu mokėsi verti nedidelius sodus ar jų dalis. Vienas dalyvis net pasakė, kad tai labai gera terapija po dienos darbų. Lektorė apsidžiaugė tokiu palyginimu, nes, pasak jos, „šiaudai yra pagrindinis Kuktų šeimos pragyvenimo šaltinis: su šiaudais dirba visada. Ką ten dirba – šeima gyvena su šiaudais. Tai tokia magija: atsineši pėdą šiaudų į namus – atsineši netvarką, chaosą. O kai baigi sodą ar kitą darbelį, matai tobulą tvarką.” Seminaro dalyviai taip intensyviai vėrė sodus, kad net pavėlavo į šeštadieninės mokyklos mokinių koncertą.
Kol mamytės ir tėveliai buvo seminare, Miuncheno, Frankfurto ir Vasario 16-osios gimnazijos šeštadieninės mokyklos mokiniams vyko įvairios kūrybinės dirbtuvės. Muzikines kūrybines dirbtuves vedė muzikos mokytojas Gintaras Ručys. Seminaro pabaigoje mokiniai kartu su mokytoju pradžiugino mamytes ir tėvelius dainele bei žaidimais. Į mokinių paruoštą programą, kurioje grojo bei dainavo ir buvę šeštadieninės mokyklos mokiniai, įsitraukė visi seminaro dalyviai.
Viso projekto programą užbaigė gyvo garso koncertas: interpretacijas džiazo tema atliko buvęs gimnazijos mokinys, saksofono virtuozas Vaidas Bruder su kolega, kuris taip pat puikiai grojo pianinu. Skambėjo neužmirštamos ir nostalgiškai romantiškos muzikinio dueto melodijos. Džiaugiamės, kad Vaido dukros lankė šeštadieninę mokyklą, o šiuo metu mokosi Vasario 16-osios gimnazijoje.
Gimnazijos direktorė Rasa Weiß padėkojo seminaro organizatoriams, muzikantams, mokytojams, mokiniams, seminaro lektorėms ir dalyviams. Buvo įteikti dalyvio pažymėjimai ir atsisveikinta iki kito karto.
ISa
