Vasario 16-osios gimnazijos šeštadieninės mokyklos vadovai jau keli metai organizuoja seminarus šeštadieninių mokyklų mokiniams, mokytojams bei tėvams, į kuriuos kviečia ir šeštadieninių mokyklų tėvus bei mokinius iš kitų lietuvių bendruomenių. Šiais metais birželio 18 dieną Štutgarto šeštadieninėje mokykloje RIDIGDO vyko edukacinis renginys, seminaro „Gimtųjų žodžių apkabintas, aš gyvas kalboje“ (J.Marcinkevičius), kuris birželio 17 d. vyko Vasario 16-osios gimnazjoje, tęsinys. Štutgarto tėvų ir mokinių kvietimu seminaro lektorės skaitė paskaitas ir vedė kūrybines dirbtuves. Dėkojame edukacinio renginio organizatorimas, nenuilstantiems ir šauniems Juozui Vasiliauskiui, ypač Aušrai bei Gediminui. Toliau skaitykite Gedimino Jankevičiaus straipsnį apie šį renginį:
„Šiek tiek suabejojau, ar man reikėtų dalyvauti renginyje, nes atrodo, kad viską žinau ir moku, vis dėlto nusprendžiau pasilikti ir buvau maloniai nustebintas. Kai kurių dalykų nebuvau matęs ir mažai tegirdėjęs. Pirmoje dalyje buvo įdomu išgirsti gerb. lektorės dr. Ž. Kolevinskienės pasakojimą apie lietuvių emigraciją į JAV, jų sunkią dalią, likimą ir gyvenimą JAV. Apie tai, kaip ir kiek buvo emigracijos bangų į užsienį. Apie tai, koks tai yra svarbus lietuvių tautos istorijos laikotarpis. Kalbėta buvo taip pat apie šių laikų emigraciją ir apie tai, kaip ji atsispindės istorijoje, skirtoje būsimosioms mūsų kartoms. Docentė taip pat papasakojo, kaip lietuvių emigrantams sekėsi išlaikyti lietuvybę ir tautos tradicijas emigracijoje. Buvo labai įdomu, nes istorija buvo pasakojama pasitelkiant vaizdinę medžiagą, o tai, mano nuomone, yra labai svarbu, nes galima lengviau suprasti emigrantų dalią ir ją palyginti su savo likimu bei emigracija Vokietijoje.
Antroje dalyje vyko tautodailininkės J. Kaščiukaitės-Kutkienes lietuvių tautodailės pristatymas. Su adata, siūlu iš šiaudų kūrėme menines instaliacijas iš šiaudų. Tai ypatinga meno rūšis, teikianti grožį sielai ir namams bei ramybę ir darną žmogaus vidui ir šeimos atmosferai, nes šiuo menu, mano nuomone, gali užsiimti visa šeima. Be to, yra iš kur pasisemti kantrybės ir gerų idėjų bendruomenių mokyklų rankdarbių pamokoms.
Trečioje dalyje susipažinome su stalo teatru, kurį nuostabiai pristatė satlo teatro direktorė, aktorė D. Degutytė-Šiekštelienė. Kodėl stalo teatras? Todėl, kad tokio pobūdžio teatrą galima rengti tiesiog ant stalo, pasitelkiant išradingumą ir fantaziją. Jis taip pat būtų naudingas bendruomenių mokykloms. Tai būtų gera edukacija ir kūrybinių įgūdžių lavinimas vaikams. Spektaklį galima pastatyti tiesiog iš paprasčiausių buitinių daiktų ir vaikų žaislų. Pavyzdžiui, muzikos instrumentus galima pasigaminti net iš tuščios kavos skardinės ir tokiu būdu surengti mini koncertą. Iš čia mes visi galime pasisemti išradingumo ir išlaisvinti fantaziją.
Apskritai visas renginys – tai viena didelė fantazijos ir išradingumo išraiška. Mums, emigrantams, tai sielos ir proto atgaiva, kurią parnešėme ir saviškiams namo.
Pridedu keletą atsiliepimų iš renginyje dalyvavusių mokytojų ir tėvų.
Štutgarto šetadieninės mokyklos mokytoja Ieva:“Man ir mano šeimai iš esmės viskas labai patiko. Labai smagu buvo verti sodus, tikrai ne kiekvieną dieną pasitaiko tokia galimybė. Ir suaugę, ir vaikai galėjo prisiliesti prie tautodailės. Ir lektorės dr. Ž. Kolevinskienės seminaras labai patiko! Mus, lietuvius emigrantus, jis priverčia susimąstyti apie savąją emigraciją. Mano dukrai Rugilei labai patiko interaktyvus spektaklis. Tokiame dar nebuvo dalyvavusi. Žodžiu, mūsų šeimos patirtys pačios geriausios.“
Lino Kudarauskienė, RIDIGDO šeštadieninės mokyklos mokinės mama: „Labai džiaugiuosi dalyvavusi šiame renginyje. Ypač sužavėjo dr. Ž. Kolevinskienės gebėjimas taip paprastai, taip suprantamai, taip intriguojančiai pateikti dalelę lietuvių emigracijos istorijos. Gaila, kad laikas stabdė, nes panašu, kad lektorė turėjo daugiau ką papasakoti. Tautodailininkės J. Kaščiukaitės-Kutkienes pravesta pamokėlė leido pirmą kartą paiimti šiaudą, siūlą ir pasidaryti pirmąjį gyvenime sodo fragmentą, kuris dabar puošia įėjimą į namus. Na, o susitikimams einant į pabaigą, taip smagiai nuteikė aktorės S. Degutytės Šiekštelienės stalo teatras, kad dukra ateinančią savaitę, nieko neprašoma, pati sukūrė net du tokius spektaklius. Tad labai dėkoju už dalelę Lietuvos ir naujas patirtis. Kas galėtų būti geriau? Galbūt trūko daugiau informacijos apie renginį. Be to, ją galima buvo pateikti anksčiau.“
RIDIGDO šeštadieninės mokyklos mokytojai ir vadovas Juozas dėkoja Vasario 16-osios gimnazijos kolektyvui ir vadovybei už suorganizuotą ir į Štutgartą atvežtą puikų renginį. Dėkojame viešnioms iš Lietuvos ir esame atviri naujiems pasiūlymams ir projektams.
Dalyvaukime visi, mokykimės ir pažinkime Lietuvos istorijos ir meno subtilybes.
Pridedame nuotraukas ir nuostabaus renginio.
Aušra ir Gediminas Jankevičiai
