Rugsėjo 20 d. Renhofo pilyje kartu su Frankfurto lietuvių bendruomene, lituanistine mokyklėle „Ąžuoliukas“, Frankfurto latvių draugija ir Vokietijos lietuvių bendruomene atšventėme Baltų vienybės dieną, bene žymiausio lietuvių kompozitoriaus bei dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 145-ąsias gimimo metines ir rudens lygiadienį.
Saulėtą sekmadienio rytą VLB valdybos narė švietimo reikalams dr. Sandra Petraškaitė-Pabst pasveikino jau trečią kartą vykusios šventės dalyvius ir padėkojo organizatoriams Žanui Kalvaičiui bei Nijolei Balčiūnienei. Hiutenfelde gausiai susirinkusius svečius sveikino ir gražiu renginiu džiaugėsi Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Rasa Weiss. Frankfurto latvių draugijos pirmininkės pavaduotoja Laima Spanheimer nutiesė tiltą tarp dviejų gyvuojančių baltų tautų – latvių ir lietuvių. Kanklėmis (kuoklėmis) ji paskambino keletą Latvijoje žinomų melodijų.
Per kavos pertrauką buvo galima ne tik atsigerti kavos, paskanauti pyragų ar šakočio, bet ir patyrinėti baltų genčių simbolius, kuriuos pagamino Frankfurto šeštadieninės mokyklėlės mokiniai. Jauniausiam „menininkui“ sukako dveji metukai.
Prasidėjus antrajai šventės daliai, lituanistinės mokyklėlės vadovė ir puiki renginio vedėja Nijolė Balčiūnienė į sceną pakvietė Guodą Gedvilaitę – „fortepijoninės muzikos perlą“. Pianistė pagrojo kelis unikalaus menininko M.K. Čiurlionio kūrinius, priminė kompozitoriaus studijas Leipcige pas profesorių Karlą Reinecke, paskambino keletą harmonizuotų latvių liaudies dainų.
Po koncerto svečiams Renhofo pilį aprodė buvusi ilgametė gimnazijos mokytoja Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė, o su gimnazijos erdvėmis juos supažindino lietuvių kalbos mokytoja Asta D`Elia.
Pasimėgavę bulvių plokštainiu, visi klausėsi aktyvios Vokietijos lietuvių bendruomenės narės Eglės Dosinienės, apsirengusios kuršių drabužiais, pasakojimo apie šios Baltijos jūros pakrantėje gyvenusios genties aprangos ir papuošalų išskirtinumą. Apie baltų genčių skirtumus renginio dalyviai daug sužinojo žiūrėdami latvių režisierių sukurtą istorinę dramą „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“.
AD
