1991 sausio 13-oji, sekmadienis, yra žinomas kaip dar viena skaudi Lietuvos istorijos žaizda ir ir kovos už laisvę etapas. Prieš tris dešimtmečius lietuvių tauta pirmoji iš sovietinių respublikų, vieninga ir susitelkus, kovojo už laisvą Lietuvą. Tądien dešimtys tūkstančių lietuvių statė prie parlamento barikadas ir susikibę rankomis stovėjo prieš sovietų tankus. Prie Seimo degė laužai, skambėjo lietuviškos dainos.
Sovietų valdžios įsakymu armija tankais ir ginklais turėjo nutildyti Lietuvos norą būti nepriklausomai ir jėga išsaugoti Sovietų Sąjungos vienybę. Specialios sovietinės armijos grupuotės buvo užėmę ne tik Spaudos rūmus, bet ir Televizijos bokštą, prie kurio vyko kruvini susidūrimai tarp taikių demonstrantų už laisvę ir sovietinės armijos grupių. Tankai važiavo į žmonių minią, o kariai šaudė į žmones. Šioje kovoje žuvo 14 gynėjų ir apie 700 žmonių buvo sužeisti. Tos nakties Lietuvos pergalė buvo ir visos Europos pergalė, pareikalavusi pasikeitimų Sovietų Sąjungoje bei Europos tautų solidarumo.
2021 m. sausio 13 d., trečiadienį, Lietuva minėjo kruvinųjų įvykių trisdešimtmetį ir prisiminė šios pergalės kainą. Ši ypatinga sukaktis Lietuvoje ir mūsų Gimnazijoje šiemet buvo minima kitaip – be tradicinių laužų, be iškilmių, be susibūrimų. Sausio 13 dienos rytą Gimnazijos fojė ant palangių, kieme bei prie kryžiaus degė žvakės. Nuotraukos ant stendo priminė tai, kad 30 laisvės metų yra neišmatuojama jausmų sukaktis. Mėlynavo neužmirštuolės – simbolis, kuris rodo, kad nepamiršome ir nepamiršime tikrosios laisvės kainos.
Net ir vesdami pamokas nuotoliniu būdu, mokytojai pirmos pamokos pradžioje pagal galimybes uždegė žvakes, papasakojo apie Sausio 13-ąją bei pagerbė jos aukas tylos minute.
Minėjimą organizavo dailės mokytoja Aina Janulionienė, religijos mokytoja Dalė Kriščiūnienė bei informatikos mokytojas Robertas Lendraitis.
IS
