Projektas „Kalba gimtoji lūposna įdėta“ šeštadieninių mokyklų tėvams ir mokytojams

Projektas „Kalba gimtoji lūposna įdėta“ šeštadieninių mokyklų tėvams ir mokytojams (Foto: I. Sattler)Jau kelerius metus iš eilės Vasario 16-osios gimnazijoje vykdomi lituanistinio švietimo projektai, kuriuos finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektų metu vyksta seminarai, paskaitos, kūrybinės dirbtuvės šeštadieninės mokyklos tėvams bei mokytojams.
Šiais metais lapkričio 12 d., šeštadienį, mokytojai ir tėvai buvo pakviesti į projekto „Kalba gimtoji lūposna įdėta“ seminarą. Pavadinimui projekto sumanytoja Irena Sattler pasirinko šiuos nepaprastai prasmingus Janinos Degutytės eilėraščio žodžius norėdama akcentuoti lietuvių kalbos – mūsų gimtosios – grožį, mokymosi, puoselėjimo ir saugojimo svarbą svetimoje šalyje.
Šeštadieninių mokyklų mokytojų tikslas – kuo įdomiau ir patraukliau organizuoti pamokas. Tai didelis darbas, ir šeštadieninių mokyklų vadovai bei mokytojai turi užmegzti ryšį su tėvais. Atrasti ryšį su tėvais ir paskatinti juos norėti, kad jų vaikas neužmirštų ar mokytųsi kalbėti lietuviškai, yra svarbus darbas. Todėl šiame tęstiniame projekte buvo norima atskleisti ir dar kartą priminti, kokia graži ir svarbi mūsų lietuvių kalba. Šią užduotį nuostabiai įdomiai padėjo atlikti dvi puikios lietuvių kalbos žinovės, mylėtojos bei puoselėtojos – lektorės Vilma Leonavičienė ir dr. Claudia Sinnig.
Vilma Leonavičienė yra VDU (Vytauto Didžiojo universiteto) Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė. Lektorė daugiau nei dvidešimt metų organizuoja lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams, penkerius metus rengia Lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams, dėsto lietuvių kalbą kitakalbiams, skaito paskaitas Lietuvos mokytojams ir moksleiviams, dalyvauja Globalios Lietuvos iniciatyvose bei forumuose.
Lektorė Vilma Leonavičienė tėvams ir mokytojams skaitė paskaitą „Lietuvių kalbos mokymasis: motyvai, galimybės, estetika ir etika“. Pasak dėstytojos, gyvenant svetimoje šalyje, svarbu vaikus mokyti lietuvių kalbos ne tik namuose, bet ir vesti juos užsienio lituanistinę mokyklą, kurioje didelį vaidmenį turi mokytojas – ugdytojas, kūrybiškumo puoselėtojas, ateities kūrėjas, nes jis stengiasi padėti mokiniams ir jų tėvams iš naujo pamilti gimtąją kalbą.
Lektorė dr. Claudia Sinnig skaitė paskaitą „Lietuvių kalba ir literatūra vokiečiams – langas/raktas į pasaulį ir save“. Dr. Claudia Sinnig yra literatūrologė, autorė ir profesionali lietuvių literatūros žinovė, vertėja. Claudia Sinnig į vokiečių kalbą išvertė kelias dešimtis lietuvių poetų kūrinių, tarp jų Jono Meko, Tomo Venclovos, Marcelijaus Martinaičio, Algimanto Mackaus, Alfonso Nykos-Niliūno, Sigito Parulskio, Eugenijaus Ališankos, Aido Marčėno, Dovilės Zelčiūtės, Daiva Čepauskaitės ir daugelio kitų. Vertėjos dėmesio sulaukė Mariaus Ivaškevičiaus, Sigito Parulskio pjesės, Giedros Radvilavičiūtės, Eugenijaus Ališankos, Sigito Parulskio, Tomo Venclovos proza.
Lektorė puikiai kalba lietuviškai. Tėvai su dideliu susidomėjimu klausėsi pasakojimo apie vertėjos kelią į lietuvių kalbą, apie vertėjos darbą, apie įdirbį, norint kuo tiksliau išversti poeto ar rašytojo mintis. Pasak vertėjos, šis darbas yra ilgas ir sudėtingas, atitinkamų žodžių ieškoma tik labai gerai supratus kontekstą. Išvertus kūrinius iš lietuvių kalbos į vokiečių kalbą, svarbu, kad jie būtų leidžiami ne kaip vienadienės knygos mažu tiražu, bet kad jas spausdintų tokios garsios leidyklos kaip „Suhrkamp“, „Insel“, „Claasen“ ir kt. Tokiu būdu, teigė dr. Sinnig, lietuviška literatūra taptų labiau ir palaipsniui ilgam žinoma Vokietijoje, būtų viešinama ir aptariama spaudoje. Claudios Sinnig meistriško darbo dėka lietuviški kūriniai tampa vis žinomesni ir populiaresni Vokietijoje.
Abi lektorės turėjo atsakyti į daugybę klausimų, diskutavo ir džiaugėsi dideliu klausytoju dėmesiu.
Po paskaitų Vasario 16-osios gimnazijos mokytoja Aina Janulionienė vedė kūrybines dirbtuves ir mokė seminaro dalyvius pasidaryti lietuviškų suvenyrų.
Tuo metu, kai vyko seminaras, vyko pamokos šeštadieninėje mokykloje. Dailės, istorijos, lietuvių kalbos ir muzikos pamokas vedė ir žaidimus žaidė mokytojos Dalė Kriščiūnienė bei Aušra Lorenz. Joms padėjo muzikos mokytojas Gintaras Ručys. Seminaro pabaigoje dalyviai pasidžiaugė mokinių sveikinimu – žaidimu ir dainele.
Seminare dalyvavo ir šeštadieninės mokyklos Frankfurte vadovė Nijolė Balčiūnienė bei mokinių tėvai. Džiaugiamės renginiu, kuriame kalbėjo lektorės, branginančios lietuvių kalbą, ir kuriame daug sužinojome bei išmokome. Tikimės panašų renginį suorganizuoti ir kitais metais, nes mūsų gražioji lietuvių kalba „iš duonos kvapo ir miškų giesmės – kalba gimtoji lūposna įdėta“.
SI