Lietuvių kalbos dienos – tai daugybė vasario 16 – kovo 11 dienomis visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai šalyje ir užsienyje, kalbos prestižui didinti. Vasario 21 d. per 7-ą ir 8-ą pamokas gimnazijoje praktiką atliekančios Vilniaus universiteto studentės Ieva ir Justė Ancevičiūtės skaitė pranešimą „Latvių kalba ir kultūra“. Tokia pranešimo tema pasirinkta neatsitiktinai. Lietuvių ir latvių kalbos – vienintelės gyvos baltų kalbos pasaulyje, turinčios ne tik skirtumų, bet ir labai daug panašumų. Iš pradžių trumpai pristatyta, kas yra baltai. Tai – indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės. Politiniame ir ekonominiame kontekste baltais taip pat vadinamos visų trijų postsovietinių Pabaltijo šalių tautos, t. y. lietuviai, latviai ir finų grupės kalba kalbantys estai. Vėliau kalbėta apie tai, kodėl lietuviai latvius vadina „žirgo galva“. Pasirodo, atsakymas slypi žemėlapyje. Ne paslaptis, kad Lietuvoje yra manančių, jog latviškai ežiukas yra adata galva, gyvatė – džiunglų šniūrs, banginis – okeana burbuls, drakonas – pukis baisuolis ir t. t. Paaiškinta, kad tai tėra žmonių fantazija ir pristatyta, kaip latviai iš tiesų vadina šiuos gyvūnus. Per pranešimą pasakota apie latvių ir lietuvių abėcėlės skirtumus. Trumpai apžvelgti svarbiausi latvių kalbos žodžiai, frazės, reikalingi pasisveikinti, susipažinti, prisistatyti. Aptartos svarbiausios fonetikos, morfologijos, sintaksės subtilybės. Pristatyta nemažai bendrašaknių baltiškos kilmės žodžių. Taip pat paaiškinta, kad yra nemažai baltiškos kilmės žodžių, kurių šaknys tokios pat, o reikšmės visiškai skirtingos, pavyzdžiui, lie. skola, la. skola „mokykla“. Kalbėta apie įdomiausius faktus, susijusius su Latvija: pirmąją latvišką knygą, milijoninį miestą – Rygą, Latvijos vėliavą – vieną seniausių pasaulyje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje buvusias Latvijos kolonijas, nuostabias Latvijos upes, ežerus, Baltijos Versalį – Rundalės pilį, garsųjį šokoladą „Laima“, plačiausią krioklį Europoje – Ventos slenkstį Kuldygoje, modernią ir didingą Nacionalinę Latvijos biblioteką ir t. t. Daugiau dėmesio skirta latvių tautosakai – dainų tėvu vadinamam Krišjaniui Baruonui, dainų rinkimui, sisteminimui, dainų rinkiniui ir garsiajam Latvijos simboliui – Dainų spintai. Kalbėta ir apie išskirtinį latvių dainavimo būdą – burdoną. Mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę paklausyti, kaip jis skamba. Pristatyta pasaulinio lygio latvių grupė „Brainstorm“ (la. „Prāta vētra“). Pranešimą skaičiusios praktikantės džiaugiasi, kad susirinko kur kas daugiau mokinių, nei tikėtasi (pranešimo klausė 9-ų, 10-ų, 11-ų ir 12-ų klasių mokiniai), ir tikisi, kad gimnazistai sužinojo naujų dalykų apie mūsų kaimynus latvius.
Parengė Ieva ir Justė Ancevičiūtės
