Kovo 19 d. 5–6 klasių mokiniams religijos pamoka vyko Renhofo pilies koplyčioje. Gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis pamokos pradžioje kalbėjo apie Didžiosios savaitės svarbą kiekvienam katalikui, kai apmąstoma Jėzaus Kristaus kančia ir mirtis, laukiama jo prisikėlimo. Kodėl ši savaitė vadinama Didžiąja? Todėl, kad per ją paminimi didieji mūsų tikėjimo slėpiniai. Šventas Paulius sakė: „Jei Kristus neprisikėlė, tai tuščias mano tikėjimas ir viltis“ (1 Kor 15,12).
Kapelionas perskaitė mokiniams Verbų sekmadieniui skirtą Evangelijos ištrauką. Mokiniai sužinojo, kaip Jėzus garbingai ant asilo įjojo į Jeruzalę, gyventojai džiaugėsi ir klojo jam po kojomis palmių šakeles ir drabužius. Tikybos mokytoja Dalė Kriščiūnienė atnešė mokiniams žalumynų, iš kurių kiekvienas susirišo po verbą. Mokiniams labai patiko jas rišti, o daugelis vaikų tai darė pirmą kartą. Tylėdami visi sugrįžo į koplyčią ir padėjo verbas prie paruošto kryžiaus ir pagerbė Išganytoją.
Mokiniai sužinojo, kokie yra Didžiojo ketvirtadienio šventės pagrindiniai liturgijos akcentai, kodėl vyskupijų katedrose tradiciškai ryte švenčiamos Krizmos šv. Mišios, kurių metu vyskupas, dalyvaujant vyskupijos kunigams ir tikintiesiems, pašventina aliejus. Šie aliejai naudojami per Krikštą, Sutvirtinimą bei ligonių patepimui.
Didžiojo ketvirtadienio vakaras yra skirtas Eucharistijos ir Kunigystės sakramentų įsteigimui paminėti. Vakaro liturgijai vadovaujantis vyskupas ar kunigas parinktiems žmonėms plauna kojas sekdamas Jėzaus parodytu artimojo meilės pavyzdžiu, aprašytu Evangelijoje pagal Joną. Paskutinės vakarienės metu Jėzus, nuplovęs mokiniams kojas ir sugrįžęs prie stalo, paklausė: „Ar suprantate, ką jums padariau? Jūs vadinate mane „Mokytoju“ ir „Viešpačiu“ ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau“ (Jn 13, 1–15).
Kunigas dr. V. Grigutis ir tikybos mokytoja plovė ir šluostė gimnazistams rankas, tuo primindami šią Dievo perduotą žinią tarnauti vienas kitam. Visi pasijuto kaip tikrieji Jėzaus mokiniai ir laukė, kas bus toliau. Vėliau kunigas pakvietė pasiimti po akmenėlį ir sudėti į jį savo rūpesčius ir liūdesį. Mokiniai ėjo po vieną ir dėjo prie kryžiaus savo akmenėlius, taip patikėdami savo rūpesčius mūsų Viešpačiui. Po to mokiniai išklausė Kančios atpasakojimą apie tai, kaip Atpirkėjas buvo išduotas, nukankintas ir nukryžiuotas mirė. Atpirkėjo kapas buvo akylai saugomas, tačiau anksti rytą skambantys šv.Velykų varpai praneša mums apie tai, kad Jėzus prisikėlė.
Pamokos pabaigoje buvo surengtas šaudymo į taikinį konkursas. Visi buvo taiklūs, todėl gavo po šokoladinį zuikutį.
DK
