Birželio 14 d. gimnazijos bendruomenė minėjo Gedulo ir vilties dieną. Būtent šią 1941 metų dieną prasidėjo masiniai trėmimai į Sibirą. Nuo birželio 14 iki 18 dienos iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių. Tremtis tapo didžiule lietuvių tautos tragedija ir netektimi, pavadinta „juoduoju birželiu“.
Gimnazijos fojė nuo pat ryto stovėjo Lietuvos istorijos bei religijos mokytojos Dalės Kriščiūnienės paruoštas stendas, informuojantis apie to meto istorinius įvykius, prie kryžiaus degė žvakės. Visose klasėse mokytojai priminė gimnazistams, kodėl minima Gedulo ir vilties diena.
Lauke, prie gimnazijos kryžiaus, susirinkusiems minėjimo dalyviams kalbą sakė direktorė Rasa Weiss. Ji prisiminė ne tik trėmimų aukas, bet ir žmones, paguldžiusius galvas kare, vykstančiame Ukrainoje, ir pakvietė tylos minute pagerbti žuvusiuosius.
Dešimtokės Izabelė Š. ir Karolina D. lietuvių ir vokiečių kalbomis trumpai pristatė istorinius faktus. Buvusios tremtinės Agnietinos Mažeikaitės-Jančiauskienės eilėraščius „Prabėgusi laimė“ ir „Laisvės ilgesys“ skaitė Ana B., Viktorija B., Angelina O., Henrieta V. ir Vakaris K., septintos, aštuntos ir dešimtos klasių mokiniai. Gimnazistus paruošė mokytoja Dalė Kriščiūnienė.
Vasario 16-osios gimnazija simboliškai prisijungė prie Lietuvoje vykstančios istorinės atminties akcijos „Atminties neištremsi“: aštuntokė Julija G. skaitė mokytojų ir mokinių giminaičių, nukentėjusių nuo sovietų represijų, vardus ir pavardes.
Savo mintis apie skaudžius prosenelės išgyvenimus tremtyje dviem kalbomis skaitė penktokėlė Mėta M. Mokinę parengė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta Geibel. Širdį veriančią dainą „Rudens naktis sustojo“ atliko šeštokė Gabrielė J., septintokė Ieva R. ir merginas ruošęs muzikos mokytojas Gintaras Ručys akompanavo jai gitara.
Už techniką atsakingas buvo informatikos mokytojas Robertas Lendraitis. Renginį koordinavo direktorės pavaduotoja Irena Sattler.
AGe
