Birželio 14-ąją gimnazijos bendruomenė minėjo Gedulo ir vilties dieną. Fojė nuo pat ryto stovėjo Lietuvos istorijos bei religijos mokytojos Dalės Kriščiūnienės paruoštas stendas, informuojantis apie to meto istorinius įvykius, geltonavo saulėgrąžų žiedai, plazdėjo žvakės liepsna. Būtent šią 1941 metų dieną prasidėjo masiniai trėmimai į Sibirą. Nuo juoduoju pavadinto birželio 14 iki 18 dienos iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių.
Koridoriuje ir lauke sklandė Lietuvos pažinimo mokytojos Inesos Grikšaitės-Lendraitienės kartu su penktokais ir šeštokais karpyti balti balandžiai – vilties paukščiai.
Prie gimnazijos kryžiaus susirinkusiems minėjimo dalyviams kalbą sakė ir tylos minute trėmimų aukas pagerbti kvietė direktorės pavaduotoja Irena Sattler. Buvusios tremtinės Agnietinos Mažeikaitės-Jančiauskienės eilėraščius „Prabėgusi laimė“ ir „Kaliniai“ skaitė aštuntokė Patricija P., vienuoliktokė Izabelė Š. bei dvyliktokai Kotryna D. ir Jonas K. Gimnazistus ruošė mokytoja Dalė Kriščiūnienė.
Širdį veriantį kūrinį „Sibiro daina“ atliko septintokė Gabrielė J., gitaromis jai akompanavo klasės draugas Gabrielius L. ir gimnazistus ruošęs muzikos mokytojas Gintaras Ručys.
Savo mintimis apie skaudžius giminių išgyvenimus tremtyje dviem kalbomis dalijosi dešimtokai Monika P., Jogailė G. ir Dovydas M. Mokinius parengė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta Geibel. Galiausiai žvakeles prie simboliniu tremtinių kapu tapusio kryžiaus uždegė Patricija ir Kotryna.
Technika renginio metu rūpinosi informatikos mokytojas Robertas Lendraitis. Minėjimą koordinavo direktorės pavaduotoja Irena Sattler.
AGe
