Minint svarbią lietuviams šventę, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vokietijos Lietuvių Bendruomenė (VLB), kartu su Vasario 16-osios gimnazija, surengė gražią šventę. Renginyje buvo galima pasimėgauti muzika, šokiais bei panagrinėti rimtas temas, kurios ne tik mums, lietuviams, yra aktualios, bet ir svarbios šiuolaikiniame politinio pasaulio kontekste.
Vasario 25 d. vykusi šventė prasidėjo Tautine giesme ir kunigo dr. Virginijaus Grigučio invokacija. Renginį moderavo VLB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Korinth. Šventės vedėja pasveikino visus susirinkusius ir žodį pakvietė tarti Vasario 16-osios gimnazijos direktorę Rasą Weiss. Ji savo kalboje išryškino svarbias istorines detales, prisiminė sunkų Lietuvos kelią į laisvę. Šventės dalyvius taip pat sveikino Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Ramūnas Misiulis. Ambasadorius pabrėžė, kad jam, gimusiam ir augusiam sovietų okupuotoje Lietuvoje, labai simboliška Vasario 16-ąją švęsti Vasario 16-osios gimnazijoje, kurią ilgais sovietų okupacijos metais įkūrė ir puoselėjo išeivijos lietuviai, susivieniję į lietuvių bendruomenę Vokietijoje. R. Misiulis savo kalboje atsigręžė į daugiau nei tūkstantį metų trukusią Lietuvos istoriją, priminė jos pakilimus ir nuosmukius. Diplomatas chronologiškai aptarė tris Lietuvai svarbias datas: Liepos 6-ąją – Valstybės dieną, Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Ambasadorius pabrėžė, kad svarbiausia yra data, kurią švenčiame dabar, nes be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios, be Vasario 16-osios šiandien neminėtume ir Liepos 6-osios. R. Misiulis savo kalbą baigė Ukrainai reikšdamas užuojautą bei pabrėžė, kad Ukraina gina ne tik save, bet ir visą civilizuotą pasaulį nuo rusų barbarų. Ir turime padaryti viską, kad Rusija karą pralaimėtų.
Po tokios įkvepiančios kalbos visus susirinkusius sveikino Vokietijos Bundestago narys dr. Michel Meister. Taip pat sveikinimo kalbą sakė Lampertheimo miesto meras Gottfried Stoermer, kuris pasidžiaugė Vasario 16-osios gimnazija, kad joje mokiniai ne tik gerai mokosi, bet ir moka gražiai švęsti savo šventes. Sveikinimų dalį užbaigė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, kuri pasidžiaugė susirinkusiais svečiais ir pasveikino visus Pasaulio lietuvių bendruomenės vardu.
Jau dešimtą kartą iš eilės įteikiama Vasario 16-osios vardo stipendija. Šiais mokslo metais stipendiją laimėjo Viktoria Jankovic. Galėjome pasidžiaugti, kad stipendijos steigėja ir mecenatė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen mokinei asmeniškai įteikė stipendiją. Gimnazistę sveikino ne tik gimnazijos direktorė R. Weiss su pavaduotoja I. Sattler, bet ir merginos mokytojai.
Vėliau vyko Vasario 16-osios gimnazijos mokinių pasirodymas. Muzikos mokytojo Gintaro Ručio mokiniai atliko lietuviškus kūrinius, o šokių vadovės Audronės Ručienės jaunesniųjų ir vyresniųjų klasių mokiniai šoko lietuviškus tautinius šokius. Technine renginio dalimi rūpinosi VLB valdybos narys bei gimnazijos darbuotojas Robertas Lendraitis. Salėje tvyrojo gera nuotaika, netrūko aplodismentų.
Šventės pirmos dalies pabaigoje buvo pristatyta dailininkės Jūratės Eckhardt paroda. Visi norintys galėjo aplankyti parodą ir mėgautis jos kūriniais.
Po kavos pertraukos prasidėjo antroji renginio dalis. Ši dalis buvo skirta diskusijai: „Kaip šiandien švęstume Vasario 16-ąją, jei nebūtų Birželio 15-osios? Laisvės kaina XXI amžiuje“. Diskusija vyko tarp istoriko dr. Norberto Černiausko ir žurnalistės, radijo ir televizijos laidų vedėjos Živilės Kropaitės-Basiulės. Diskusijos metu Ž. Kropaitė-Basiulė pristatė savo knygą „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Žurnalistė pateikė istoriją iš jauno žmogaus perspektyvos apie savo močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės išgyvenimus. Autorė atkreipė dėmesį, kad ši knyga nėra tik apie jos močiutę, knygoje pasakojama apie kraupią XX a. vidurio Lietuvos istoriją. Tad Ž. Kropaitė-Basiulė, diskutuodama su istoriku dr. N. Černiausku apie tuo laikmečio žmonių išgyvenimus, atskleidė, kokiu sunkiu keliu reikia eiti siekiant savo šalies laisvės.
Istorikas diskusiją pradėjo nuo Vasario 16-osios akto signatarų išgyvenimų bei siekių. Leidosi į pamąstymus, kaip šiandieną mes švęstume Vasario 16-ąją, jei nebūtume patyrę okupacijos. Dr. N. Černiauskas pristatė savo knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara”. Ši knyga publicistikos ir dokumentikos kategorijoje buvo paskelbta 2021 metų knyga. Autorius savo knygoje pasakoja apie paprastus Lietuvos piliečius, kurie planuoja savo darbus, kiti atostogas, abiturientai išleistuves, ūkininkai darbymetį, o valdžia tvirtino biudžetą ir priiminėjo naujus projektus. 1940 m. birželio 15-ąją žlugo ne tik Lietuvos žmonių planai, bet ir gyvenimai. Žurnalistė ir istorikas diskusijos metu pasidalino savo nuomonėmis, kodėl yra svarbu šiandien atminti savo šalies praeitį, ją skleisti ir siekti, kad tie įvykiai daugiau niekada nebepasikartotų.
Po antrosios pertraukos prasidėjo trečioji šventės dalis – vakaronė. Visi vakaro dalyviai galėjo mėgautis atlikėjos Akvilės Kalinaitės-Kaufmann koncertu. A. Kalinaitė-Kaufmann atliko populiariausias tarpukario ir šių dienų lietuviškas dainas. Žiūrovai buvo sužavėti atlikėjos koncertu, kartu dainavo populiariąsias dainas, salėje tvyrojo gera nuotaika, visi nuoširdžiai šventė Vasario 16-osios šventę.
IGL
