2011 m. sausio 6 d., per savo 88-ąjį gimtadienį, Heppenheimo ligoninėje mirė ilgametis Vasario 16-osios gimnazijos kapelionas ir mokytojas kun. Jonas Dėdinas.
Kun. Jonas Dėdinas gimė 1923 m. sausio 6 d., Veršių kaime, Sintautų valsčiuje. Baigė valstybinę Alytaus gimnaziją. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją ir įstojo į Eichstätto kunigų seminariją. Vėliau persikėlė į Belgiją, studijavo Leuveno katalikų universitete. Baigęs filosofijos ir teologijos studijas, 1949 metais buvo įšventintas kunigu. Iš pradžių liko Belgijoje, buvo Belgijos lietuvių kapelionu, dėstė tikybą belgų pradinėje mokykloje ir tęsė studijas katalikų universitete: išklausė visą pedagogikos ir psichologijos kursą, studijavo politinius bei socialinius mokslus. Studijas jis apvainikavo sociologijos licenciatu. Per tą laiką daug pasidarbavo lietuviams, pavyzdžiui, leido Belgijos lietuvių laikraštėlį, įkūrė lituanistinę mokyklėlę.
2011 m. sausio 6 d., per savo 88-ąjį gimtadienį, Heppenheimo ligoninėje mirė ilgametis Vasario 16-osios gimnazijos kapelionas ir mokytojas kun. Jonas Dėdinas.
Kun. Jonas Dėdinas gimė 1923 m. sausio 6 d., Veršių kaime, Sintautų valsčiuje. Baigė valstybinę Alytaus gimnaziją. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją ir įstojo į Eichstätto kunigų seminariją. Vėliau persikėlė į Belgiją, studijavo Leuveno katalikų universitete. Baigęs filosofijos ir teologijos studijas, 1949 metais buvo įšventintas kunigu. Iš pradžių liko Belgijoje, buvo Belgijos lietuvių kapelionu, dėstė tikybą belgų pradinėje mokykloje ir tęsė studijas katalikų universitete: išklausė visą pedagogikos ir psichologijos kursą, studijavo politinius bei socialinius mokslus. Studijas jis apvainikavo sociologijos licenciatu. Per tą laiką daug pasidarbavo lietuviams, pavyzdžiui, leido Belgijos lietuvių laikraštėlį, įkūrė lituanistinę mokyklėlę.
1959 metais, direktoriaus dr. Jono Griniaus pakviestas, atvyko į Vasario 16-osios gimnaziją, kurioje trūko lietuvių mokytojų. Ketino keletą dienų savaitėje skirti lietuvių jaunimui, o likusį laiką – mokslams. Svajojo tęsti studijas Heidelbergo universitete ir siekti daktaro laipsnio. Bet, atvykęs į gimnaziją, pamiršo savo disertaciją ir visas įsitraukė į gimnazijos darbą, kad vaikai neliktų be pamokų.
35 metus jis dėstė tikybą, filosofiją, istoriją, lietuvių kalbą, lotynų kalbą, prancūzų kalbą, matematiką, fiziką, biologiją ir net darbelius. Vienu laiku, būdamas gimnazijos kapelionu, turėjo dar 38 pamokas. Visuomet į jas ateidavo gerai pasirengęs. Sugebėdavo ne tik įdomiai pasakoti, bet naudojo ir visokiausias vaizdines priemones – vaizdajuostes, magnetofonus, skaidres, spalvotą kreidą ir pan. Buvo pats parašęs ir padauginęs visuomenės mokslų ir lietuvių kalbos vadovėlius. Nors lietuvių gimnazijos algos tuomet buvo labai vargingos, bet ir tas mažas algas kunigas panaudojo gimnazijai. Jis nusipirkęs radijo imtuvą, televizorių, magnetofoną, leido jais naudotis visiems mokytojams ir net mokiniams. Jis mokiniams nupirkdavo muzikos instrumentų, kartu su jais darydavo lėktuvų ir laivų modelius, kitus ragindavo rašyti straipsnius, leisti mokinių laikraštėlius, vesti minėjimus. Jis yra pastatęs gražių kalėdinių vaidinimų. Jis pats ilgus dešimtmečius kasdien fotografuodavo ir filmuodavo gimnazijos gyvenimą.
Išėjęs į pensiją ir sulaukęs gilaus amžiaus jis ir toliau laikė mišias Vasario 16-osios gimnazijos mokiniams, Romuvos, Schwetzingeno ir Frankfurto apylinkių katalikams.
Liūdi visa gimnazijos bendruomenė.
