Rugsėjo 28-ąją Vasario 16-osios gimnazijos parke, Hiutenfelde, Vokietijoje, įvyko taikomosios dailės darbų atidengimo šventė. Renhofo sodyboje, kurioje įsikūrusi Gimnazija, „prisėdo“ tautodailininkų padirbti originalūs suolai ir stalas.
Rugsėjo 28-ąją Vasario 16-osios gimnazijos parke, Hiutenfelde, Vokietijoje, įvyko taikomosios dailės darbų atidengimo šventė. Renhofo sodyboje, kurioje įsikūrusi Gimnazija, „prisėdo“ tautodailininkų padirbti originalūs suolai ir stalas.
Visą savaitę Gimnazijos parke dūzgė auksarankiai meistrai: projekto vadovas Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos (LTSKB) pirmininkas Valentinas Jezerskas, tautodailininkas dievdirbys Raimundas Blažaitis, tautodailininkai Antanas Lastauskas ir Remigijus Petrauskas.
Kaip kilo šio projekto idėja?
Jau seniai Gimnazijos direktorės dr. Bronės Narkevičienės galvoje kirbėjo mintis – reikia atgaivinti parką. Mokykloje ir Vokietijos lietuvių bendruomenėje ne kartą lankėsi VšĮ „Raudondvario dvaras“ direktorius Zigmas Kalesinskas. Vieno iš pokalbių metu su Gimnazijos direktore jie aptarė galimybę palikti ženklą Renhofo parke, vietoje, kuri nuo 1953-ųjų metų buvo svarbus strateginis objektas politine ir kultūrine prasme lietuviui, vietoje, kurioje buvo įkurta neoficiali ambasada, vietoje, kur buvo priimami svarbūs sprendimai Lietuvos nepriklausomybės kelio link. Idėja apie puikias galimybes skleisti profesionalų lietuvių meistrų meną Vasario 16-osios gimnazijoje Z. Kalesinskas pasidalijo su jau minėtu LTSKB pirmininku V. Jezersku. Idėja buvo įkūnyta Kultūros rėmimo fondui pateikta projektine paraiška „Medžio skulptūros pleneras Vasario 16-osios gimnazijoje, Hiutenfelde, Vokietijoje“. LR Kultūros ministerija skyrė 10 000 litų projekto įgyvendinimui. Taikomosios dailės skulptūras meistrai dirbdino iš parke augusių ąžuolų, kuriuos Gimnazija buvo priversta nupjauti įgyvendindama naujojo priestato statybų projektą. Tokiu būdu medis tarsi prisikėlė, atgimė iš naujo.
Projekto vadovas, LTSKB pirmininkas, etnologas, ekspertinės koordinacinės institucijos prie LR Seimo narys V. Jezerskas sako „nereikia tobulinti kaimiškos kultūros. Pagrindinis mūsų tikslas – autentiškumo paieškos. Kai gerai moki temą, tada jau gali džiazuoti“. V. Jezerskas surado laiko ir skaitė gimnazistams paskaitą tema „Lietuviškas suvenyras“. Jis atvertė žinomus ir negirdėtus autentiškos lietuvių kultūros lobynus.
Projekto vadovas, kalbėdamas apie plenerą, pasakojo, kad meistrai Raimundas ir Antanas „jau turi savo braižą, o į plenerus kviečiame tuos, kurie gali dirbti prie žiūrovų – tai edukacinė aplinka, galimybė žmonėms pačiupinėti tradicinę kultūrą.“
Tautodailininkas R. Blažaitis kalbinamas visą laiką iš rankų nepaleido kalto, apgalvotas frazes nuolat lydėjo tuk tuk, tuk tuk… Jis tvirtino, jog kūrėjui „svarbiausia nusistovėję kanonai, jų sugadinti negali. Jeigu Dievulis su trim vinim, tai su trim, ne keturiais.“ Meistras bandė įtikinti, kad jo krašte, Alvite, žmonės sako: drožyba – moteriškas darbas, nes vyrams per sunkus.“ Vyriškis savo patirtį skaičiuoja nuo 1992-ųjų, dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse kūrybinėse stovyklose, pleneruose, konkursuose, jis – tris kartus „Aukso vainiko“ laureatas.
Kalvarijos krašto tautodailininkas, meno kūrėjas, Marijampolės krašto konkursinės parodos aukso laimėtojas-laureatas, respublikinės Liongino Šepkos parodos-konkurso keturiskart prizininkas, respublikinių ir tarptautinių kūrybinių stovyklų dalyvis A. Lastauskas bandė įtikinti, jog su medžiu jam dirbti sekas žymiai lengviau, nei kalbėti. „Šitą darbą pradėjau dirbti neseniai, gal 2002-aisias. Pats gyvenimas pastūmėjo. Pamačiau vieno meistro darbus ir „apakau“, tada supratau, kad gyvenimas turi ir kitą pusę“. Šiek tiek pamindžikavęs, pajuokavęs jis kalbėjo toliau: „medis pats diktuoja savo sąlygas, turi išmokti jų klausytis. Kai kuri, įdedi daug darbo, tada tas dirbinys tampa tarsi savu vaiku, tokius vadinu „aukso fondu“.
Gimnazijos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja projekto globėjui Z. Kalesinskui, projekto vadovui V. Jezerskui, meistrams R. Blažaičiui, A. Lastauskui ir R. Petrauskui už kūrybines idėjas, už buvimą kartu, už tilto Lietuva-Vokietija sutvirtinimą, už tai, kad esame mažos tautos dideli žmonės.
Birutė Augustanavičiūtė
